Atsiliepimai

Prabėgus pusmečiui po kelionės į JAV, "susigulėjus" įspūdžiams, sutvarkius begalę nuotraukų, atėjo laikas tesėti anketoje duotą pažadą papasakoti kelionės įspūdžius "fotoreportažo" pagalba. O įspūdžių tikrai daug. Pamatėme vieną už kitą įspūdingesnius nacionalinius parkus, daugybę gyvūnų (bizonus, baltauodegius elnius, "prerijų šuniukus", urvines voveres, jūrų liūtus, briedę ir net mešką). Keliavome pavasarį, tad pasisekė pamatyti oranžiniais, geltonais, violetiniais, rausvais žiedais pražydusias dykumas ir pievas, vandeningus krioklius, sraunias upes, taip pat įvairiausius žalios spalvos atspalvius bundančioje gamtoje. Gaila, kad Denveris ir Uoliniai kalnai buvo pridengti rūko šydo, lynojo, ne visi keliai buvo atidaryti dėl gausaus sniego, bet vėliau kelionių dievai buvo maloningi, oras buvo pakankamai geras, visu savo grožiu mums pasirodė žymusis San Francisko Auksinių Vartų tiltas, saulė nuauksino uolas ir jų atspindžius Pauelo ežero vandenyje, pro šalį nuslinko audros debesys Monumentų slėnyje... Beje, labai rekomenduoju leistis į kelionę po Monumentų slėnį visureigiais, nes tik jame pabuvus ir jį išvydus "iš vidaus", o ne iš apžvalgos aikštelės, galima suvokti visą šio nuostabaus gamtos kūrinio didybę bei grožį. Taip pat patarčiau nepabijoti žygio pėsčiomis po Braiso kanjoną, trąsa tikrai ne iš sunkiųjų, o įspūdžių laaabai daug. Džiaugiuosi, kad išbandžiau skrydį virš Didžiojo kanjono - žodžiais perteikti sunku, jis iš tikrųjų tiesiog... "Grand" :)). Šioks toks nusivylimas buvo gero pusvalandžio trukmės "perbėgimas" per Antilopės kanjoną - pamatėme viršutinę jo dalį; gaila, kad neteko pamatyti įspūdingesnės ir todėl turistų labiausiai lankomos apatinės kanjono dalies. Iš miestų labiausiai patiko San Franciskas - tai miestas, turintis savo "veidą", žavintis karalienės Viktorijos stiliaus namų kvartalais, parkais, įsikūręs ant kalvų, su stačiai žemyn besileidžiančiomis gatvėmis, turintis savitą bėginę visuomeninio transporto priemonę, pavadintą "cable car". Nepatingėkite vakare ją išbandyti ir nuvykti į netoli viešbučio esantį gražiai apšviestą dangoraižių rajoną - ir važiuoti atrakcija, ir pamatyti verta (tik reikėtų šilčiau apsirengti, nes San Franciske labai vėjuota). Alkatrasas didelio įspūdžio nepaliko, manau, kad tie, kas nutarė į jį nevykti, nieko neprarado. O garsiąją Lombardo gatvę siūlyčiau į programą įtraukti - laiko tikrai užtektų (mes ją aplankėme savarankiškai, laisvu laiku); ačiū mano "kambariokei" Tatjanai už atliktus namų darbus - tik jos dėka pavyko šią unikalią gatvę pamatyti. Las Vegas - labai triukšmingas ir tikrai niekada nemiegantis miestas; vieną kartą pamatyti verta, bet sugrįžti nenorėčiau. Milžiniškame Los Andžele pamatėme keletą grožio "salų", aplankėme Beverly Hilsą, Holivudą, perėjome per žvaigždžių alėją, pamatėme Dolby kino centrą, kuriame vyksta Oskarų teikimo ceremonijos - dauguma mūsų šiuos objektus visai kitaip įsivaizdvome:) Patiko ir mažesni, bet labai saviti miestai - Jackson Hole, Rapid City, Solvangas, Monterėjus, Santa Monika, Santa Barbara. Kelionės maršrutas sudarytas taip, kad įspūdingus gamtos ir žmogaus rankų kūrinius keitė dar įspūdingesni, už autobuso lango lyg kaleidoskope keitėsi fantastiško grožio, spalvų ir formų uolos, kalnai, slėniai, žydra vandenyno pakrantė, tad laikas, keliaujant iš vieno kelionės objekto į kitą nė kiek neprailgdavo - tik spėk dairytis, visą tą grožį į savo atminties "kietąjį diską" įsirašyti, nufotografuoti ir dar įdomių pasakojimų apie Amerikos istoriją ir nūdieną klausytis... Apibendrinant - kelionė buvo įspūdinga, žodžiais perteikti sunku, reikia pamatyti savo akimis. Ačiū visai bendrakeleivių kompanijai už puikią nuotaiką kelionės metu, o šaunioms vadovėms Neringai Lūžienei ir Sacha Aponte - už profesionalumą ir geranoriškumą.

2022 metų lapkritį keliavau su grupe Grūdos maršrutu po JAV vakarus. Kelionė prasidėjo Denveryje ir baigėsi Los Andžele, per 20 kelionės dienų pamatėme beveik pusę žemyno. Aplankėme pačius įspūdingiausius nacionalinius ir valstijų parkus: Uolinių kalnų, Jeloustouno, Didžiojo Tetono, Negyvojo arklio kyšulio, Arkų, Monumentų slėnio, Braiso ir Ziono kanjono, Didžiojo kanjono, Josemito. Kiekviena diena buvo vis kitokia, vaizdai nepakartojami. Šiaurės Amerikos gamta užburianti. Sunku aprašyti visus matytus vaizdus, būtina pamatyti... Bet, jei reikėtų sudėlioti matytų gamtos parkų trejetuką, jis būtų toks: Jeloustounas, Braiso kanjonas ir Arkų parkas. Be gamtos stebūklų, aplankėme vienus gražiausių JAV miestų: Denverį, Solt Lake Sitį, Las Vegasą, San Fransiską, Los Andželą. Labai įspūdinga Las Vegaso vakarinė ekskursija – miestas žiba nuo milijono lempučių, aidi nuo gatvės muzikantų atliekamų dainų, o kur dar pėsčiųjų gatvė, kurioje diskoteka tęsiasi iki paryčių. Tai lyg visai kitas pasaulis. San Fransiskas sužavėjo savo kalvomis, finansų centru, žvejų prieplauka, iš kurios atsiveria nuostabi panorama į Alkatraso salą. Gaila tik, kad buvo rūkas, tai Auksinių vartų tilto nepamatėme. O kur dar Los Andželas su Holivudo bulvarų... Viešbučiai buvo puikūs, vietinis transportas patogus. Gidė Neringa suteikė labai daug informacijos apie JAV gamtą, politiką, ekonomiką, istoriją, žmones. Maršrutas sukurtas tobulai, išvažiuodavome iš viešbučių 8 val. ryto, o grįždavome apie 18 val. vakaro. Užteko laiko viskam – ir ekskursijoms, ir laisvam laikui, kurio metu ragavome bizono mėsos, jautienos kepsnių, mėsainių ir dar daugiau. Kelionės metu nuvažiavome apie 9000 km. JAV laukinių vakarų prerijos ir prašmatnioji Ramiojo vandenyno pakrantė – ko gero viena iš gyvenimo kelionių!

Kelionė superinė.Įspūdžiai fantastiški. Jeigu kada susirinktų grupė kelionei 14 dienų, kur yra Niujorkas ir Niagaros kriokliai, tai vėl važiuočiau.

Viskas buvo l. gerai mano akimis - ir keliones organizavimas , ir partneriai - kelionė buvo vertinga ir vaizdinga - savo akimis pamatyti ir pajusti yra daug geriau nei paveikslėliai i-nete ar video - net ir 8k formatu.. Didelis dėkui Neringai - kaip visada už iššsamius pasakojimus ir Živilei už pagalbą !

Labai įdomus maršrutas, puikiai parinkti viešbučiai, problemų sprendimas vyko nedelsiant - didelis Ačiū Neringai ir Živilei.

Viskas labai patiko, norėjosi tik dar vienos dienos Las Vegase apsilankyti kokiame koncerte ar cirke....

Labai gera, kad yra lietuviškai kalbantis gidas. Neringa dirbo labai gerai ir nuoširdžiai, labai stengėsi.

Kelionė turininga, gerai parinktas maršrutas - matėme gausybę nuostabios įspūdingos gamtos, miestų. Kelionės vadovė Neringa kruopščiai pasirengusi kiekvienos dienos pravedamai ekskursijai.

Praėjus keletai mėnesių ir susigulėjus kelionės mintims ir įspūdžiams, galiu tarti - tai viena iš įspūdingiausių mano kelionių, kurioje kiekviena diena buvo pilna emocijų, nepaprastai spalvingų vaizdų, vertų dailininko teptuko.... Įspūdingi, neįtikėtino grožio gamtos peizažai stebino, jaudino iki širdies gelmių kiekvieną dieną ir taip riedant autobusu visas 18 dienų iš eilės.... Nepaprastai puikus maršrutas, apimantis labai nuosekliai vieną po kito besikeičiančius fantastiško grožio nacionalinius parkus, kanjonus, slėnius, dykumas, prerijas, pakrantes ir milijoninius miestus... Pirmomis kelionės dienomis, riedėdami autobusu per Uolinius kalnus, Jeluostouną, Grand Tetono parką negalėjome atsigrožėti nepaprastai saulėto auksinio rudens spalvomis, kurias suteikė ryškiai geltonais lapeliais drebulės, augančios kalnų papėdėse, paupiuose, paežeriuose mėlyno dangaus fone. Vaizdai kerėjo ne vieną visko mačiusį keliautoją, kiekvienas stengėmės vaizdus fotografuoti ne tik su kamera, bet ir ,,sielos akimis“. Labiausiai stebino ir žavėjo kokius nepaprasto grožio kanjonus sukūrė vėjas, lietus, besikeičianti oro temperatūra: Bryce kanjonas - gamtos juvelyrės darbas, vaizduotėje iškyla varvinamas šlapias jūros smėlis, ir augantys geltoni, oranžiniai pilies bokšteliai... Po kelių valandų patenkame į Zion nacionalinį parką, gamtos, lyg kaimo akmenskaldžio grubiai nutašytų kalnų teritoriją. Atrodo kas dar gali benustebinti, ir vėl autobuse girdisi nuostabos šūksniai wau.... wau.. Nepakartojamas savo unikalumu Antilopės kanjonas – eidama labirintu, žavėdamasi šviesos ir šešėlio žaismu ant uolėtų sienų, juntu, kad fotografuoju nekvėpuodama... neįtikėtinas reginys atima žadą... Neišdildomą įspūdį darė bekraščiai, beribiai Amerikos plotai, bei juose stūksantys nenusakomo dydžio monolitinės, oranžinės uolos Monumentų slėnyje, Arkų nacionaliniame parke... Žingsniuojant link Peizažo arkos sukilo asociacijos su aplankyta Australija, Olgos kalnais.. tas pats oranžinis smėlis, oranžinės uolos, ant jų nuvarvėję juodi ,,suodžiai“.. akivaizdžiai savo akimis pamatai, kad kadaise buvo tik vienas superkontinentas.... Gyvendamas Europoje, net nesuvoki, neįsivaizduoji kokia tai nepaprastai didelė šalis, kurioje gatvės, keliai, mašinos, kemperiai yra labai platūs ir dideli, gamtos paminklai lygiai taip pat stebina savo monumentalumu, milžiniškumu beribiuose plotuose, tai šalis su nepaprastai įvairiu, spalvotu reljefu, kur kalnus keičia prerijos, dykumos, saulėta Kalifornijos pakrantė... Kasdien besikeičiantys fantastiško grožio vaizdai nokautavo mane, atjungė tiesiogine žodžio prasme – užmiršau, kad kažkur dirbu, turiu šeimą... visas 18 dienų gyvenau ,,čia ir dabar“, kur vienintelis rūpestis ir savotiška atrakcija kiekvieną dieną buvo - o ką šiandien reikės nusipirkti pietums ir vakarienei supermarkete Walmart ar Albertsone, norėjosi, kad ši kelionė ir be rūpesčių psichoemocinė būsena tęstųsi kuo ilgiau... Ar būčiau tiek pamačiusi keliaudama savarankiškai? Senai galvojau ir planavau prisiklausiusi pažįstamų atsiliepimų apie nesudėtingą keliavimą po Ameriką, kad į šią šalį vyksiu be grupės, savarankiškai. Tačiau kelionės pabaigoje supratau, kad aplankyti 9 valstijas, nuvažiuoti virš 9000 km - per keletą savaičių tikrai nebūčiau tiek nukeliavusi ir pamačiusi... tam reikėtų pusmetį atlikinėti ,,namų darbus“ ir skirti kelionei bent du mėnesius.... Besidalindama įspūdžiais apie kelionę ne vienam sakiau -,,aš pavydžiu sau“ kad turėjau galimybę keliauti po šią daugelio lietuvių išsvajotą šalį, pamačiau kino filmuose matytą Monumentų slėnį, daug kartų girdėtą ir atvirukuose matytą Didįjį kanjoną,Mirties slėnį, neįtikėtina, kad prieš 17 metų iš kalendoriaus iškirptą ir įsirėmintą labai gražų vaizdą su Bryce kanjonu (tuomet net nežinojau kur jis yra) pamačiau gyvai, kad vaikščiojau po naktinį, ,,žaislinį“ Las Vegasą, stovėjau Holivudo kalvose ir nuo Grifit observatorijos žvelgiau į Los Andželo (kuris pasirodo tėra tik labai didelis žemės plotas nusėtas vienaukščiais nameliais su keleto dangoraižių oaze centre) panoramą, vaikštinėjau ,,Žvaigždžių alėjoje“, lipau Oskarų teikimo ceremonijos Dolby Theatre laiptais, ant kurių fotografavosi pasaulinės kino žvaigždės....

Ilgą laiką man, kaip ir daugeliui, manau, pirma mintis ir asociacija išgirdus JAV „vardą“ buvo lėkštoki Holivudo filmai ir hamburgeriai; paviršutiniškos šypsenos ir galinga karinė pramonė... taip maniau aš, gamtos vaikas, užaugęs baidarėje Lietuvos upėse, Karelijos ežeruose, vėliau - Slovakijos Tatruose ir Europos Alpėse, slidinėdama ar rinkdama akmenukus, dar vėliau širdį pavergė Norvegijos fiordai. Pačia didžiausia meile tapo Naujoji Zelandija. Ar galite įsivaizduoti, kaip nustebau, pamačiusi pirmosios mūsų grupės iš JAV prerijų ir Ramiojo vandenyno pakrantės nuotraukas – negalėjau patikėti, kad miestų ir hamburgerių šalyje slepiasi toks fantastiškai gražios gamtos lobynas!!! Labiausiai užbūrė ir didžiausia siekiamybe tapo savo akimis išvysti Antilopės kanjoną – dabar, rašant šias eilutes, per kūną perbėga šiurpulys... Nuoširdžiai dėkoju Grūdos „kardinolui“ Birutei Kalkienei, kuri, susirinkus grupei 2016 09 23d., patikėjo man lydėti grupę į JAV kartu su nepakartojamąja Neringa Lūžiene. Taip mano svajonė tapo realybe – su jaudulio ašaromis stovėjau gausybe oranžinių atspalviu apsipylusiame dieviškame Antilopės kanjone, gaudžiau orą Negyvojo arklio kyšulyje - beje, tai šios kelionės siurprizas – įspūdis buvo toks netikėtas, toks galingas, didybės jausmas toks beribis ir pagarbus... supras mane tik ten jau buvę... gražiausios gamtos sukurtos bažnyčios atsivėrė Arkų parke, Braiso kanjone, Monumentų slėnyje, išsiraizgė Arklio pasagoje, Didžiajame kanjone, mirties slėnyje, 17-os mylių kelyje. Bendrakeleivės Vilijos žodžiais tariant „pavydžiu sau, kad ten buvau...“ Visa širdimi linkiu visiems gamtos mylėtojams pamatyti šiuos vaizdus savo akimis.